Ir po to, kai tas žmogus mirė, buvo palaidotas ir supuvo kape, jis stovėjo ten toje oloje savo pranašo apsiauste ir toliau būdamas pranašu, amen, nes jis pasakė: „Kam tu iškvietei mane iš mano poilsio, tapęs Dievo priešu?“ Atkreipkite dėmesį – jis pranašavo. „Rytoj naktį apie šį laiką tu būsi su manimi.“ Jis ir toliau buvo pranašu, nors jis išėjo iš šio kūno. Matote, jis atėjo čia ir buvo to Žodžio dalimi, ir iš kūniško gyvenimo jis vėl įėjo į kūną, paruoštą jam iki pasaulio sutvėrimo. Jis įėjo į teofaniją, kuri buvo Žodis. Jūs suprantate? Būtent ten iškeliauja visi tikintieji, kai mes išeiname iš čia. Tada tame apdare, tada dangalas nuimamas – įeidami ten jūs matote, kad jūs taip pat esate Žodis: lyg kūdikis, kaip aš neseniai pasakojau. Dabar atkreipkite dėmesį. Šlovė Dievui už šiuos atsidengiančius Antspaudus – tai mano malda, už tai, kad sužinome visa tai!