Išėjusi sesė Lena kalbėjo, kad Viešpats yra čia ir kad mes galime priimti savo išgydymą... Aš taip pat tai žinau. Bet kuomet brolis Pavelas (pastorius) meldėsi ir pasakė, kad ji priimtų tai savo tikėjimu, tariau: „Viešpatie, štai, dabar man skauda juosmenį. Jėzau, pašalink skausmą, kad tai netrukdytų man Tavęs garbinti.“ Pajutau dilgčiojimą dešiniajame šone – lyg šaltukas perėjo... Lygiai taip pat, kaip ir pasakojo brolis Branhamas. Skausmas dingo – aš nieko nebejaučiu. Tiesiog laisvė! Ačiū.