Antradienį ryte, kai važiavau į darbą, labai ilgai laukiau autobuso ir sušalau. Grįžtant iš darbo –  ta pati istorija. Namie dar ruošiausi į tarnavimą, turėjau laiko, bet pradėjo taip skaudėti galvą ir apėmė toks nuovargis, kad tiesiog virtau iš kojų... Ėmė viską skaudėti. O ir čia, gerklės srityje, daugybė problemų (bėdos su skydliauke, dusulys...).

Tai štai, situacija tokia: man reikia ruoštis, o aš – negaliu. Galvoju: „Ne, vis tiek eisiu“. Bet nepastoviu ant kojų, ir viskas... O laikas bėga... Mąstau: „Nejaugi lieku? Nejaugi nepateksiu į tarnavimą?“ Na, ir taip išėjo, kad likau. Įsijungiau kompiuterį, kad galėčiau pažiūrėti transliaciją, atsiguliau į lovą ir užmigau.

Pabudau, kai ėmė skambėti muzika. Prasidėjo šlovinimas. Aš taip lyg iš šalies klausau, žiūriu... „Štai, Liudą rodo... Na, kaipgi taip?..“ Ir nieko negaliu padaryti.

Po to išėjo pamokslauti brolis Pavelas. Jis kalbėjo apie tai, kad žmogus pats negali nieko, kad išreikštų dvasinius dalykus savyje – tai turi ateiti nuo Dievo. Pagalvojau: „Taip, Viešpatie, viskas priklauso nuo Tavęs.“Paklausiau Žodžio, o paskui...

Šlovė Viešpačiui, kad Jis veda mūsų tarnautoją! Kai čia prasidėjo išgydymo tarnavimas, pagalvojau: „Na, štai, velnias mane sulaikė, o aš galėjau ten patekti... Ką padarysi...“ Bet pabaigoje brolis Pavelas pasakė: „Uždėkite rankas ir tie, kurie klausosi transliacijos, – mes melsimės.“ Aš uždėjau, ir žiūriu – pradėjau kaisti ir prakaituoti. Dingo stipriai kojas traukęs mėšlungis, pasidarė taip lengva... Nepajutau, kaip pašokau. Prasidėjo šlovinimas, o aš sau šoku... Žiūriu veidrodyje į save: „Kas įvyko?“

Aš ėmiau šlovinti Dievą. Pamačiau, kad pas mane ir į mano sielą atėjo angelas – aš iš karto jį pažinau, nes buvo pas mane daug kartų, ir pažįstu jį seniai... Šis jausmas nenusakomas žodžiais. Įvyko stebuklas, ir aš gavau išgydymą.

Šlovė, šlovė Viešpačiui už viską! Aš netgi neprašiau to fizinio išgydymo... Kai grįžo Nataša, dar buvau truputį prikimusi, bet pradėjau kalbėti, ir mano gerklė „išsilaisvino“, pasidarė taip lengva...

Pagalvojau: „Kaip gera, kai nieko neskauda... Bet svarbiausia – kai nieko neskauda sieloje, kai ateina visiškas išgydymas...“ Šlovė Dievui!