Šią savaitę, kaip ir liudijo brolis Tadeušas, problemų buvo per akis. Žmonės prie to pripranta, stengiasi kaip nors gyventi. Bėda užklupo ir mus.

Jūs žinote apie mano anūko ligą... Bet lyg to būtų maža – trečiadienį berniukas atsibudo, ir niekaip negalėjo atsistoti ant kojyčių. Bandėme iš pradžių pastatyti ant vienos kojos, paskui – ant kitos. Išgulėjo visą trečiadienį.

Aš pradėjau melstis, taip pat paprašiau, kad prisijungtų seserys Sofija ir Raja. Sakau joms: „Melskitės už mano anūką“. Ir ketvirtadienį vaikas – lyg nieko nebuvę. Mes jau turėjome skubų siuntimą į Santariškių ligoninę tyrimams, bet nebevažiavome – viskas buvo gerai.