Antradienį išėjau, kad už mane pasimelstų... Man labai ilgą laiką skaudėjo nugarą – turėjau dvi išvaržas. Negaliu pasakyti, kad buvau su tuo susitaikiusi – yra kaip yra, bet aš vis tiek laukiau iš Viešpaties išgydymo.

Grįžau namo. Neskauda vieną dieną, neskauda dvi. Pagalvojau: „Reikia dar įsitikinti, kad tie skausmai tikrai išnyko“. Paskui pas mane atvažiavo Lena Šestel, aš jai paliudijau: „Lena, dabar aš rytais keliuosi kaip mergaitė“ (o prieš tai atsikelti būdavo labai sunku – kas turėjo panašių problemų, žino, apie ką aš). Sakau: „Man jau visą savaitę nebeskauda.“ O ji: „Ir tu niekam nepaliudijai? Juk tu – netikinti!“ Taip susigėdau...

Kai atėjau į tarnavimą, Andrius Šestel išėjo ir sako: „Dešimt raupsuotųjų buvo išgydyti, ir tik vienas sugrįžo pas Jėzų...“ Pagalvojau: „Viskas, reikia išeiti ir paliudyti.“

Taigi, šlovė Viešpačiui! Jis mane išgydė.