Sesė Ana B.
Norėčiau paliudyti Dievo šlovei.
Dar nuo vasaros buvo bėdų dėl gerklės. Greičiausiai man prasidėjo limfmazgių uždegimas, o gydytojai nieko negalėjo pasakyti. Jie manė, kad į seilių liauką pateko infekcija, gal dar kažkas... Vos tik pašaldavau, iškart pradėdavo skaudėti gerklę, ir aš susirgdavau.
Jeigu pastebėjote, kai meldėsi brolis Pavelas, jis pasakė: „Gal to nežino gydytojai, jie gali sakyti viena ar kita...“ O aš žiūriu – juk tai apie mane! Kalbama apie tokią pat situaciją, kaip ir manoji!
Maldos metu aš pajutau, kad man nustojo skaudėti gerklę, o kai atsisėdau ten, gale, pradėjo vėl. Pagalvojau: „Na, kas gi čia dabar...“ Bet aš žinojau, jog esu išgydyta, nes maldoje buvo kalbama apie mane.
Skauda vieną vakarą – niekam to nesakau, garbinu Viešpatį: „Šlovė Dievui, aš esu išgydyta.“ Kitą vakarą gerklę skauda vėl... Bet šiandien dirbdama pastebėjau, kad skausmas išnyko visiškai. Aš galiu būti čia ir esu visiškai sveika. Šlovė Viešpačiui!